Vienarūšės sakinio dalys – tai sakinyje lygiaverčiai vardijami nariai, susiję su ta pačia bendra sakinio dalimi. Paprastais mokykliniais atvejais jie atsako į tą patį klausimą ir atlieka tą pačią funkciją. Pavyzdžiui, sakinyje „Lina skaito knygas, žurnalus ir laikraščius“ žodžiai „knygas“, „žurnalus“, „laikraščius“ yra vienarūšiai papildiniai: skaito ką?
Svarbu atpažinti ryšį, o ne vien suskaičiuoti panašius žodžius. Du greta esantys daiktavardžiai dar nebūtinai sudaro vienarūšių sakinio dalių grupę. Pirmiausia išsiaiškinkite, nuo kurio žodžio jiems keliate klausimą, ir tik tada spręskite dėl kablelių.
Kaip atpažinti vienarūšes sakinio dalis?
Visuotinė lietuvių enciklopedija akcentuoja vienodą priklausymą kitam sakinio nariui. Mokantis patogu taikyti trijų žingsnių seką.
- Raskite bendrą žodį: sakinyje „Rūta renka obuolius ir kriaušes“ tai yra „renka“.
- Iš jo kelkite klausimą kiekvienam nariui: renka ką? – obuolius; renka ką? – kriaušes.
- Patikrinkite lygiavertiškumą: čia vardijami du renkami dalykai, o ne vienas žodis aiškina kitą.
Palyginkite su junginiu „skaito brolio knygą“. Klausimai skirtingi: skaito ką? – knygą; knygą kieno? – brolio. Žodžiai priklauso vienas nuo kito, todėl „brolio“ ir „knygą“ nėra vienarūšiai papildiniai. Kablelio tarp jų nereikia.
Šis būdas tinka aiškiems pradiniams pavyzdžiams. Sudėtingesniame tekste svarbi ir sakinio prasmė bei intonacija; vien sutapusio klausimo nepakanka. 5–6 klasių mokomoji medžiaga kartu pabrėžia bendrą narį ir savarankišką vardijamų dalių ryšį.
Kurios sakinio dalys gali būti vienarūšės?
Vienarūšiai būna ne tik daiktus įvardijantys žodžiai. Galima vardyti veikėjus, veiksmus, požymius ar veiksmo aplinkybes. Lentelėje pateikti originalūs trumpi mokymosi pavyzdžiai; paryškinta tik nagrinėjama grupė.
| Dalis | Pavyzdys | Klausimas |
|---|---|---|
| Veiksniai | Milda ir Jonas piešia. | Kas piešia? |
| Tariniai | Milda skaito, rašo ir piešia. | Ką Milda veikia? |
| Papildiniai | Ji nusipirko pieštuką ir sąsiuvinį. | Nusipirko ką? |
| Pažyminiai | Kieme augo aukšti, vešlūs medžiai. | Kokie medžiai? |
| Aplinkybės | Vaikai žaidė kieme ir sode. | Kur žaidė? |
Viename sakinyje gali būti kelios atskiros grupės: „Milda ir Jonas skaito, rašo ir piešia.“ „Milda ir Jonas“ yra vienarūšiai veiksniai, o „skaito, rašo ir piešia“ – vienarūšiai tariniai. Nereikia visų paryškintų žodžių sujungti į vieną bendrą eilę.
Kada rašomas kablelis?
Pradėkite nuo dažniausių atvejų. Žemiau aptariami jungtukai, kurie tikrai jungia vienarūšes dalis; tie patys žodžiai kitokios sandaros sakinyje gali atlikti kitą darbą. Pagrindines taisykles pateikia mokomasis skyrybos žinynas.
- Vardijama be jungtukų: „Ant stalo gulėjo knygos, sąsiuviniai, pieštukai.“ Tarp vardijamų dalių rašomi kableliai.
- Pavienis „ir“, „bei“, „ar“, „arba“: „Pasiimk pieštuką ir trintuką.“ Tarp šių dviejų dalių kablelio nėra.
- Priešinamieji „bet“, „o“, „tačiau“: „Jis kalbėjo trumpai, bet aiškiai.“ Prieš jungtuką rašomas kablelis.
- Kartojamas jungtukas: „Ji domisi ir muzika, ir daile, ir teatru.“ Prieš pirmą „ir“ kablelio nėra, prieš kitus jis reikalingas.
Ypač dažnai suklystama sakinyje „Ant stalo gulėjo knygos, sąsiuviniai ir pieštukai“. Po „knygos“ kablelis reikalingas, o prieš paskutinį pavienį „ir“ – ne. Taigi vienoje eilėje gali būti ir kablelis, ir jungtukas, tačiau jie nedubliuojami automatiškai.
Porinis jungtukas taip pat turi savo vietą: „Ji skaito ne tik pasakas, bet ir eilėraščius.“ Kablelis rašomas prieš antrąją jungtuko dalį „bet ir“. Kartojamųjų ir porinių jungtukų atvejus išsamiau aiškina Albino Drukteinio leidinys „Lietuvių kalbos skyryba“ (27–30 p.).
Kaip nesupainioti pažyminių ir apibendrinimo?
Junginyje „didelis medinis stalas“ žodžiai atsako į klausimą „koks?“, tačiau nusako skirtingo pagrindo požymius: dydį ir medžiagą. Neutraliai pasakytame junginyje kablelio nerašome. O „šiltas, jaukus kambarys“ gali būti tariama kaip lygiaverčių ypatybių vardijimas. Pažyminių skyryboje prasmė svarbesnė už taisyklę „du būdvardžiai – kablelis“.
Apibendrinamasis žodis aprėpia visą vardijamą grupę. Palyginkite: „Knygos, sąsiuviniai, pieštukai – viskas tilpo į kuprinę.“ Žodis „viskas“ apibendrina prieš jį išvardytus daiktus; prieš jį rašomas brūkšnys. Nepaverskite šio ženklo dar vienu vardijimo kableliu. Sudėtingesni atvejai aptariami minėto skyrybos leidinio 52–54 puslapiuose.
Trys trumpi pratimai su atsakymais
Pirmiausia pabandykite patys. Persirašykite sakinius, sudėkite reikalingus kablelius ir įvardykite vienarūšes dalis.
- Mokytoja perskaitė paaiškino ir užrašė užduotį.
- Kuprinėje buvo ir knyga ir sąsiuvinis ir penalas.
- Vaikai piešė namus bei medžius.
Atsakymai: 1. „Mokytoja perskaitė, paaiškino ir užrašė užduotį.“ Vienarūšiai tariniai; prieš pavienį „ir“ kablelio nėra. 2. „Kuprinėje buvo ir knyga, ir sąsiuvinis, ir penalas.“ Vienarūšiai veiksniai, kartojamas „ir“. 3. Sakinys nekeičiamas: „namus bei medžius“ – vienarūšiai papildiniai, sujungti pavieniu „bei“.
Jei norite pasitikrinti sudėtingesniame tekste, pereikite prie 9–10 klasių sintaksės užduoties. Prieš žymėdami ženklą visada įvardykite ryšį: ką konkrečiai tas ženklas atskiria?
Dažniausi klausimai
Ar vienarūšės sakinio dalys visada yra ta pati kalbos dalis?
Kalbos dalis ir sakinio dalis nėra tas pats. Pirmoji apibūdina žodžio gramatinę rūšį, antroji – jo darbą konkrečiame sakinyje. Vienarūšiškumą nustatykite pagal ryšį ir funkciją, o ne vien pagal tai, ar žodžiai yra daiktavardžiai arba būdvardžiai.
Ar prieš kiekvieną „ir“ reikia kablelio?
Ne. Pavienis „ir“, jungiantis vienarūšes dalis, kableliu neskiriamas. Kartojant „ir …, ir …“ tarp vardijamų dalių kableliai rašomi. Sudėtinio sakinio dėmenų jungimas yra atskiras atvejis, todėl taisyklės nereikia taikyti vien pagal žodį „ir“.



