Mokslas ir gamta

Kada išskrenda kregždės: rudens migracija ir ką rodo stebėjimai

Kregždžių išskridimo laikas Lietuvoje, rūšių atpažinimas, Afrikos žiemovietės ir patarimai, kaip suprasti savo stebėjimus.

DI iliustracija: šelmeninė kregždė su ilga dvišaka uodega ant nendrės
DI sukurta iliustracija.

Lietuvoje kregždės dažniausiai išskrenda rugsėjį, tačiau visam būriui bendros vienos datos nėra. Saugomų teritorijų specialistas Mindaugas Kirstukas interviu „Anykštai“ šį mėnesį įvardijo kaip įprastą išskridimo laiką. Tai bendras sezono orientyras, o ne konkrečių metų paskutinės kregždės prognozė.

Paukščių būriavimasis, išskridimas iš lizdo ir išvykimas žiemoti reiškia skirtingus dalykus. Jei prie namų vieną rytą kregždžių nebeliko, iš to dar negalima spręsti, kad tą pačią dieną jos visos paliko Lietuvą. Jos gali maitintis kitoje vietoje ar telktis bendroms nakvynėms.

Kodėl nėra vienos visoms kregždėms tinkamos dienos?

Migracija vyksta etapais: paukščiai baigia perėti, jaunikliai tampa savarankiškesni, susidaro didesnės sankaupos, vėliau prasideda kelionė. Rūšis, perėjimo eiga ir aplinkos sąlygos ne visiems individams vienodos. Todėl kalendoriaus dieną geriau keisti laikotarpiu ir tikrais stebėjimais.

Lietuvos paukščių žiedavimo centro paaiškinime, paskelbtame Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus svetainėje, aprašomos prieš išskridimą susidarančios kregždžių sankaupos vandens telkinių pakrančių nendrynuose bei karklynuose. Tokie būriai nakvynės vietomis gali naudotis ne vieną savaitę. Būtent staigus jų išnykimas kadaise skatino mitą, kad paukščiai žiemoja po vandeniu.

Vienas pastebėtas paukštis taip pat neapibūdina visos populiacijos. Jei norite palyginti savo kiemą skirtingais metais, reikės panašiu būdu atliktų kelių stebėjimų, o ne vienos atsitiktinės nuotraukos.

Ar tikrai matote kregždę?

Trys dažnai painiojami paukščiai ir pagrindiniai požymiai
Paukštis Ką lengviausia pastebėti? Kur ieškoti papildomo patvirtinimo?
Šelmeninė kregždė Ruda ar rusva gerklė, ilga giliai iškirpta suaugėlio uodega Šviesi apačia, tamsi nugara; dažnai būna prie ūkinių pastatų
Langinė kregždė Baltas antuodegis ir balta apačia, trumpesnė uodega Lipdomi lizdai pastatų išorėje, po pastogėmis
Čiurlys Tamsus kūnas ir ilgi siauri, pjautuviški sparnai Kitas į kregždę panašus paukštis; jo stebėjimo nepainiokite su kregždžių migracija

Lietuvos ornitologų draugija langinę kregždę nuo šelmeninės atskiria pagal baltą antuodegį, trumpesnę uodegą ir lizdavietes. RSPB atpažinimo gidas papildomai primena, kad jaunų šelmeninių kregždžių ilgosios uodegos plunksnos dar nebūna tokios kaip suaugėlių. Vien uodegos ilgis todėl nėra neklystantis požymis.

Kur jos skrenda žiemoti?

Lietuvos žiedavimo centro pateikti žiedavimo ir aptikimo duomenys kregždžių žiemovietes sieja su Afrika piečiau Sacharos. Lietuvos ornitologų draugija tą patį regioną nurodo ir langinėms kregždėms. Jos nepasineria į tvenkinio dumblą ir neužmiega ten iki pavasario.

Gimtojo kiemo ir žiemojimo vietos ryšys nustatomas žieduojant bei vėliau aptinkant paukščius. Tai kitokio stiprumo įrodymas nei spėjimas pagal tai, kur paukščiai dingo sutemus. Tačiau iš bendro žemyno pavadinimo nereikėtų kurti tikslaus kiekvieno jūsų stebėto paukščio maršruto.

Kodėl užsienio kalendoriuose datos kitokios?

RSPB gide Jungtinės Karalystės šelmeninėms ir langinėms kregždėms nurodomas rugsėjo–spalio išskridimas. Tai duomenys apie kitą geografinį regioną. Jų negalima tiesiog perrašyti kaip Lietuvos populiacijos kalendoriaus ar paskelbti, kad visi mūsų šalies paukščiai būtinai lieka iki spalio.

Skaitydami apie migraciją visada patikrinkite tris dalykus: kokia rūšis minima, apie kurią šalį kalbama ir ar tai bendras aprašymas, ar tų metų konkretaus stebėjimo ataskaita. „Vėlyvas stebėjimas“ ir „įprastas išskridimo metas“ nėra tas pats atsakymas.

Kaip stebėti rudeninį išskridimą?

  • Pasirinkite tą pačią vietą. Stebėkite iš atstumo ir netrikdykite nakvynės ar lizdavietės.
  • Užrašykite datą ir laiką. Vien tai, kad vieną dieną negirdėjote paukščių, dar nėra išskridimo įrodymas.
  • Nurodykite rūšį arba abejonę. Jei neatpažinote, taip ir pažymėkite; nefiksuokite spėjimo kaip tikslaus fakto.
  • Skaičių apibūdinkite sąžiningai. Jei būrys didelis, geriau „apie keliasdešimt“ nei tariamai tikslus suskaičiavimas.
  • Palyginkite kelias dienas. Tuščia pastogė ir už kelių laukų besimaitinantis būrys gali priklausyti tam pačiam laikotarpiui.

Paprastam užrašui užtenka penkių stulpelių: data, laikas, rūšis, apytikris skaičius ir pastabos. Prie nuotraukos išsaugokite originalią datą. Vėliau bus lengviau atskirti paskutinį savo pastebėjimą nuo paskutinio rūšies pasirodymo visame rajone.

Ar išskridus galima nuimti lizdą?

Vien paukščių išskridimas nėra leidimas ardyti lizdą. Aplinkos ministerijos 2026 m. kovo 5 d. paaiškinime kregždžių lizdų ardymas siejamas ir su nustatytu laikotarpiu, ir su Aplinkos apsaugos agentūros leidimu. Prieš remontą pasitikrinkite aktualią tvarką bei konkrečią situaciją.

Taigi praktinis atsakymas į klausimą „kada išskrenda?“ – orientuokitės į rugsėjį, stebėkite rūšį ir vietą, tačiau iš vienos datos nedarykite nei visos migracijos prognozės, nei sprendimo pradėti darbus prie lizdo.

Šaltiniai ir patikra

Šaltiniai patikrinti 2026-10-31. Tai bendras gamtos pažinimo gidas, ne šių metų migracijos surašymas. Stebėjimo planas siūlomas redakcijos. Pagrindinė kregždės iliustracija sukurta DI, ne dokumentinė stebėjimo nuotrauka.

Buvo naudinga? Pasidalink.